Mano vaikas paauglys

Paauglystė kiekvieno gyvenime labai svarbus etapas, kurio metu vaikai pamažu iš vaikystės žengia į kitą – suaugusiųjų pasaulį. Kad šis etapas būtų kuo lengvesnis vaikui, reikalingas tėvų bei aplinkinių palaikymas, supratimas. Kaip tėvai galėtų palengvinti vaiko kelionę į suaugusiojo pasaulį?

Prisiminkite savo paauglystę.

Kas jums tada kėlė nerimą? Kas tada buvo svarbu? Santykiai su draugais, tėvų pastabos, gal pirmoji meilė, gal pirmas nevykęs bučinys, o gal pirmos cigaretės kvapas? Sakysite ,,dabar viskas kitaip“, ,,mano laikais taip nebuvo“. Argi? Pagalvokite, juk ne taip ir seniai viskas buvo. Mums taip pat buvo svarbūs panašūs dalykai, mus taip pat žeidė neteisybė, nedėmesingumas, išdavystės. Mes taip pat jaudinomės, nepasitikėjom savimi, nedrįsom, norėjom geriau, bet nežinojom kaip. Prisiminkite, pasidalinkite su savo vaiku ir nustebsite, kiek daug bendro atrasite. Tik nuoširdūs pokalbiai, nesvarbu, jog dabar į viską žiūrite suaugusiojo akimis, padės suprast jums ir vaikui, kad visi žmonės praeina savo ,,pirmų kartų“ kelią. Ir nepilkite žibalo į ugnį pamokslaudami, save pristatydami, kaip tobulybę (juk žinote, kad tobulų nebūna) nurodinėdami, kritikuodami.

Venkite pakelto balso tono ir liepiamosios nuosakos.

Pagalvokite apie save, kaip jaučiatės, kai jums įsakinėja ir nurodinėja? Tai kelia pasipriešinimą, pyktį, tiesa? Visiškai kitaip mus nuteikia prašymas: ,,gal galėtum man padėti?“, ,,gal sutiktum pagelbėti?“ Daugeliu atvejų sulauksite teigiamo atsakymo, nes jūsų vaikas nebesijaus kontroliuojamas, priešingai - jausis naudingas ir reikalingas. Bet kokia veikla kartu pagerins jūsų santykius akimirksniu. Nepamirškite paprastų padėkos žodžių, pasidžiaukite pagalba ir savo beveik suaugusiu vaiku. Niekas taip neužaugina sparnų, kaip žinojimas, kad tavimi didžiuojasi, vertina, myli. Tik geri žodžiai ir nuoširdumas kuria gerus santykius.

Leiskite jūsų paaugliui susikurti savąjį „aš”.

„Aš” gimimo procesas paaugliui labai svarbus ir nepaprastas dalykas. Tačiau pasitaiko atvejų, kai tėvai nesugeba suprasti, jog vaikystė baigiasi, kad negalima kontroliuoti kiekvieno žingsnio. Paauglys turi savo pasaulį, savo svajones ir čia mus įsileis tiek, kiek pats norės.

 Kiekvienas žmogus yra skirtingas, todėl vieni paauglystę išgyvena sunkiau, kiti – lengviau. Dalis paauglių tuo metu linkę labiau užsisklęsti savyje. Paauglystėje į vaiko psichologiją vėl grįžta mažo vaiko trapumas, jautrumas aplinkai, nuolatinis galvojimas, ką apie jį kalba, kaip jį priima kiti žmonės. Dažnai visas šias baimes jis slepia po atšiaurumo kauke, kad būtų mažiau sužeistas, tačiau vis tiek lieka jautrus. O galbūt jūsų vaikas vienas iš tų, kuriam viską rūpi pažinti, pabandyti, paragauti? Taip jis ieško savęs ir bando atsakyti sau į klausimą, „kas aš esu”? Stebėkite jo elgesį, draugų ratą, tačiau per daug nekontroliuokite. Jis turi jumis pasitikėti, o ne bijoti.

Tiesiog mylėkite.

Paauglys lengvai pažeidžiamas emociškai, itin jautriai reaguoja į kritiką, ypač, kai kritikuojama jo išvaizda. Šiuo metu jis jaučiasi lyg bjaurusis ančiukas, pats negražiausias, pats nemylimiausias pasaulyje. Bet nereikia pamiršti, jog bjaurieji ančiukai visada virsta gražiomis gulbėmis. Sakykite savo vaikui komplimentus, pabrėžkite jo privalumus, o ne trūkumus, ugdykite jo pasitikėjimą savimi. Net jei ir šiuo pereinamuoju laikotarpiu jūsų vaiko aprangos stilius tapo jums nepriimtinas, viduje jis tebėra tas pats žmogus, koks buvo prieš tai ir kuriam dar labiau reikia meilės bei palaikymo. Todėl, kai būsite vieni (paaugliai dažniausiai gėdijasi viešumoje demonstruoti jausmus tėvams), nebijokite pasakyti, kaip stipriai jį mylite bei parodykite tai. Prisiminkite, jog meilė pinigais nenuperkama, jai būdingas švelnumas bei apkabinimai. Jei vaikas negavo pakankamai švelnumo vaikystėje ir paauglystėje, jam bus sunkiau jį dalinti savo vaikams bei antrajai pusei.

,,Jei aš galėčiau iš naujo auginti savo vaiką, pirmiau aš „pastatyčiau” jo savigarbą, o namą - vėliau. Pirštus daugiau naudočiau piešimui, o ne rodymui kas ne taip. Sakyčiau mažiau pastabų, daugiau paaiškinčiau. Žiūrėčiau ne į laikrodį, o į akis...” - Diane Loomans.

Deja, žmogus bejėgis prieš laiką, mes negalime grąžinti vaikystės bei paauglystės, todėl svarbu nepraleisti svarbių akimirkų, nes, praradus ryšį su vaiku, bus labai sunku jį atkurti. Leiskite savo atžalai pajusti, jog esate tas žmogus, iš kurio, kad ir kas benutiktų, jis visuomet sulauks pagalbos bei palaikymo.

Paruošė Gimnazijos psichologė Jolanta Lekavičienė
Peržiūros: 67